∗1869 m. vasario 14 Zūbiškiuose (Panevėžio apskr.) † 1919 03 27 Liepojoje, Latvija. Kunigas, lietuvybės puoselėtojas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas.
Tėvai – pasiturintys ūkininkai. Lietuviškai skaityti išmokė motina. Mokėsi Šimonių valdinėje mokykloje, Rucavos privačioje vokiečių mokykloje, Liepojos gimnazijoje. 1889 įstojo į Kauno kunigų seminariją. Čia iš karto įsitraukė į slapto lietuvių klierikų patriotų būrelio Lietuvos mylėtojai veiklą, tais pačiais metais į Šv. Kazimiero draugiją, susikūrusią iš šio būrelio. 1894 įšventintas į kunigus. Vienerius metus mokėsi Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1895 paskirtas vikaru į Šeduvą (Radviliškio r.). Čia netrukus užmezgė ryšius su knygnešiu Daunoru. 1896, perkeltas į Liepojos gimnaziją kapelionu. Tęsė nelegalią lietuvišką veiklą, nenutraukė ryšių su kunigais — lietuvybės puoselėtojais (J. Tumu, F. Leliu). Rėmė lietuvišką spaudą, rašė korespondencijas į ,,Tėvynės sargą“ (vėliau – į ,,Nedėldienio skaitymus“, ,,Viltį“, ,,Vienybę“, ,,Draugiją“). Liepojoje iš Lietuvos kilusiems jaunuoliams buvo tautinės dvasios žadintojas, jų idėjinis draugas bei vadovas. Aprūpindavo juos lietuviškomis knygomis. 1901 paskirtas Židikų, 1902 – Kurtuvėnų klebonu (Šiaulių r.). Jo rūpesčiu Girnikų kalno viršūnėje 1905.04. 24, minint lietuviškos spaudos atgavimo metų sukaktį, pastatytas paminklas. Nuo 1906 klebonavo Darbėnuose (Kretingos r.), nuo 1909 – Liepojoje.
■ Knygnešiai: Vizbaras Jonas Krizostomas [žiūrėta 2018-11-10]. Internetinė prieiga: // https://sites.google.com/site/penionys/istorija/knygnesiai
■ Lietuvių enciklopedija. — Boston, 1966. — T. 34, p. 423—424.